Soliris lubricants

Ekologija

Vis labiau kylant susirūpinimui aplinkos tarša bei visuomenei vis daugiau domintis ekologijos klausimais, kiekviena įmonė privalo stengtis ne tik efektyviai bei pelningai tenkinti vartotojų poreikius, tačiau tuo pačiu metu skirti ypatingą dėmesį poveikiui aplinkai.

UAB „Soliris“ lyderiauja Lietuvos rinkoje pagal parduodamą tepalų ir alyvų kiekį, o tai, žinoma, yra didžiulė atsakomybė aplinkosaugos prasme. UAB „Soliris“, planuodamas savo veiklos tęstinumą bei plėtrą, laikosi „draugiškos aplinkai“ įmonės veiklos nuostatos. Įmonės veikla susijusi su aplinkos tarša, ypač kalbant apie įmonės parduotus ir panaudotus produktus, todėl įmonė siekia sumažinti tiekiamų produktų bei veiklos poveikį aplinkai. UAB „Soliris“ skatina kurti „aplinkai draugišką“ tiekimo grandinę nuo pat gamybininkų iki atliekų perdirbimo. UAB „Soliris“ aplinkosauginė veikla paremta ne tik LR įstatymais, potvarkiais ar kitais teisės aktais, tačiau ir įmonės bei kiekvieno darbuotojo veiklos nuostatomis bei atsakingo požiūrio skatinimu.

UAB “Soliris” klientams pradėjo teikti panaudotų alyvų surinkimo paslaugą. Atidirbusi alyva yra pavojinga atlieka, todėl ją surenkant, pervežant ir saugant reikia laikytis gamtosauginių reikalavimų. Tam reikalingos specialios žinios ir leidimai. Mūsų įmonės darbuotojai buvo specialiai apmokyti. Jiems buvo suteikti kvalifikaciniai pažymėjimai ir atestatai, leidžiantys dirbti su pavojingomis atliekomis.

2006 m. vasario 10 d. UAB “Soliris” gavo atliekų tvarkymo licenciją, kuri papildyta ir atnaujinta 2011.06.10 Nr. 000541.

Visais klausimais, susijusiais su atidirbta alyva prašome kreipkitės į jus aptarnaujantį vadybininką arba elektroniniu paštu info@soliris.lt

Panaudota alyva bei jos netinkamo tvarkymo žala aplinkai

Daugiau kaip pusę pavojingų atliekų, susidarančių Lietuvoje, sudaro naftos produktų ar jos turinčių mišinių atliekos, t.y. naudotos variklinės, transmisinės alyvos, hidrauliniai bei specialūs skysčiai, tokie kaip aušinimo skystis, užterštas gruntas ir pan.

Šiuo metu yra numatyta atsakomybė į šalies vidaus rinką alyvą išleidžiančioms įmonėms; jos turi sutvarkyti 30 proc. (o nuo 2012 m. ir 50 proc.) vidaus rinkoje parduoto alyvos kiekio.. Tačiau vien tik teisės aktai negali sukurti efektyviai veikiančios pavojingų atliekų teisingo sutvarkymo sistemos; pirmiausiai, reikėtų pradėti nuo išsamesnio bei platesnio visuomenės informavimo bei jos požiūrio keitimo.

 2008 m. surinktas pavojingų atliekų kiekis, lyginant su 2007 m., padidėjo 5%. 2008 m. sumažėjo (48%) pavojingų atliekų deginimas, tačiau padidėjo (50%) pavojingų atliekų išvežimas iš šalies. Pavojingų atliekų deginimo sumažėjimą lėmė įmonių, turinčių leidimus deginti pavojingas atliekas, skaičiaus sumažėjimas. 2008 m. leidimus deginti pavojingas atliekas turėjo trys, o 2007 m – penkios įmonės. 2008 m. išvežta žymiai daugiau alyvų atliekų. Tačiau vis dar didžiulio į rinką išleidžiamo alyvų kiekio neįmanoma surinkti, nes ją žmonės netinkamai naudoja savo buityje, darbuose ar tiesiog netinkamai pašalina tuo ilgainiui kenkdami ne tik sau, artimiesiems, bet ir visai supančiai aplinkai. Todėl svarbu, kad kuo ankščiau visi suvoktume tokio netinkamo pavojingų atliekų šalinimo žalą ir keistume savo požiūrį.

Kas yra panaudota alyva?

Panaudotą alyvą galėtume apibrėžti kaip bet kurią alyvą, kuri buvo rafinuota iš žaliavinės naftos ar bet kurios sintetinės bazinės alyvos ir vėliau panaudota bei užteršta fizinėmis ar cheminėmis priemaišomis. Įprastai naudojant, priemaišos, tokios kaip purvas, metalo nuograndos, vanduo arba cheminės medžiagos gali būti susimaišiusios su alyva, todėl ilgainiui alyva tampa neveikli.

Panaudotoje alyvoje, patenkančioje iš įvairių mechanizmų ar įrengimų variklių, transmisijos ar hidraulinių sistemų dažnai galima rasti gana daug priemaišų. Tokiose panaudotose alyvose galima rasti bene trečdalį Mendelejevo lentelės cheminių elementų. Netinkamos regeneruoti alyvos gali būti deginamos, tačiau deginant išsiskiria daug kenksmingų medžiagų – šiltnamio efektą sukeliančių dujų, pelenų, sieros dioksido. Norint panaudotą alyvą deginti nekenkiant aplinkai, tai turi būti atliekama specialiose krosnyse su specialiais filtrais bei aukšta degimo temperatūra.

Panaudotoje variklinėje alyvoje yra daugiau ar mažiau – apie 80% bazinės alyvos. Pavyzdžiui, panaudotą alyvą iš dyzelinių variklių sudaro priedų - vandens, nedegių pelenų, sunkiųjų metalų junginių, sieros ir kietųjų dalelių, pavyzdžiui, nuo purvo ir smėlio iki anglies – kombinacija. Panaudotoje alyvoje taip pat galima rasti benzino nuodegų ir dyzelinio kuro iš variklių liekanų. Sunkieji metalai yra tam tikruose prieduose, benzine (su švinu) ir taip pat gaunami dylant metalo paviršiams variklyje. Jie gali pažeisti inkstus, nervų sistemą, sukelti vėžinius susirgimus; jie kaupiasi žmogaus organizme. Siera yra dilimą mažinančių bei valymo priedų dalis. Panaudota alyva taip pat gali turėti tokių medžiagų kaip chlorinti tirpikliai ir PCB (polichlorintai bifenilai yra sintetiniai chlorinti angliavandeniliai, turintys savybę kauptis biologiniuose organizmuose, pasižymintys ilgalaikiu neigiamu poveikiu jiems).

Panaudota alyva yra tiriama pagal daugelį parametrų. Dažniausiai tai tyrimai, nustatantys metalų, tokių kaip kadmis, chromas bei švino, arseno bei kitų junginių, tokių kaip PCB ir visų halogenų, buvimą. Halogeno kiekis, paprastai, identifikuoja chlorintų tirpiklių buvimą panaudotoje alyvoje. Jei nustatytos parametro ribos yra viršijamos, panaudotoms alyvoms būtų naudojama speciali klasifikacija ir jos turi būti tiriamos specialiu būdu.

Kas nutinka su perdirbta variklio alyva?

Perdirbta variklinė alyva gali būti panaudojama įvairiais būdais. Vienas jų yra panaudojimas asfalto, pramoninių bei buitinių katilų gamyboje, plieno gamykloms bei kitiems įrenginiams. Dalis yra naujai perdirbama į naujos kartos variklinę alyvą ar mazutą. Kita dalis panaudotos alyvos yra sudeginama specialiose krosnyse; taip gali būti gaunama energija, pvz.: elektros energija.

Pagrindiniai naudotos alyvos perdirbimo būdai:

• perdirbimas į mazutą
• perdirbimas į demetalizuotą sunkųjį naftos distiliatą
• pakartotinis rafinavimas
• perdirbimas į termiškai krekinguoto distiliato gazolį.

Pastaraisiais metais atsiradęs naujas panaudotos alyvos perdirbimo būdas yra terminis krekingas į gazolį. Terminio krekingo proceso metu suskaidomos didelės angliavandenilių molekulės į mažesnes tam tikrame slėginiame inde. Šiuo būdu didesnės molekulės iš daugiau klampių ir mažiau vertingų angliavandenilių yra perdirbamos į mažiau klampų ir daugiau vertingą skystąjį kurą.

Vienas nepopuliarus panaudojimo būdas yra panaudotos alyvos maišymas su žaliavine nafta prieš tai ją perdirbant. Galima intuityviai manyti, kad labai mažas panaudotos alyvos kiekis labai dideliame žaliavinės naftos kiekyje nėra didelė problema. Iš tiesų kai kurie naftos perdirbimo proceso inžinieriai daro neteisingą prielaidą, jog panaudota alyva gali prilygti žaliavinei naftai. O taip tikrai nėra.

Buvo atlikti keli bandymai, mėginant sumaišyti panaudotą alyvą su žaliavine nafta, ir kiekvieną kartą buvo gauti neigiami rezultatai. Panaudotoje alyvoje esantys chloridai transformuojasi į labai ėsdinančius junginius; panaudotoje alyvoje esantys metalai užteršia katalizatorius ir pan.

Pasitaiko atvejų, kuomet žmonės panaudotą aukštos kokybės alyvą, „atitarnavusią“ naujoje technikoje, bando panaudoti senesnėje, siekdami tokiu būdu sutaupyti. Tačiau taip patiriama dar daugiau išlaidų, nes technika sugenda.

Mechaniniu būdu bandant atskirti priemaišas panaudotoje alyvoje, ji taip pat nebūna tinkama naudoti pagal savo pirminę paskirtį, nes tokiu būdu oksidacijos proceso rezultatai nebūna pašalinami.

Kodėl turėtume perdirbti panaudotą alyvą?

Jei jau kartą alyva buvo panaudota, ji gali būti surenkama, perdirbta ir panaudota vėl ir vėl. Perdirbta panaudota alyva gali kartais būti naudojama tai pačiai paskirčiai ar atlikti visiškai kitokį darbą. Kaip jau buvo minėta, iš panaudotos variklinės alyvos galima gaminti aukštos kokybės bazines alyvas; ji gali būti iš naujo rafinuota ir pardavinėjama kaip variklinė alyva ar perdirbta į ne tokį kenksmingą aplinkai krosnių kurą.

Pardirbant panaudotą alyvą yra saugoma žmonių sveikata bei aplinka.

Perdirbant panaudotą alyvą apsisaugoma nuo dirvožemio, upių, ežerų, upelių ir požeminio vandens, paplūdimių, augalijos bei gyvūnijos (kuria mes patys mintame) užteršimo. Patekusi į vandenį panaudota alyvą padengia paviršių plėvele, nepralaidžia orui, kas sąlygoja deguonies mažėjimą vandenyje; vandens gyvūnai gali imti dusti. Susimaišiusi su vandeniu panaudota alyva sudaro emulsiją, kuri patekusi į gyvūno organizmą gali pažeisti kvėpavimo organus; patekusi ant odos, ją padengia orui nepralaidžiu sluoksniu ir gyvūnas miršta.

Panaudotų alyvų šalinimas, jas pilant į gruntą taip pat yra itin kenksmingas bei, daugeliu atvejų, mirtinas aplinkai. Panaudotos alyvos išpylimo vietoje žemės plotas ir jame augantys augalai padengiami orui nepralaidžia plėvele. Visa tai skverbiasi gilyn ir patenka į gruntinius vandenis, kuriuos vartoja daugelis Lietuvos gyventojų. Užterštas gruntinis vanduo patenka į augalus, kuriais maitinamės patys ir maitinais gyvūnai. Potenciali žala dėl neteisingai šalinamos panaudotos alyvos gali būti milžiniška. Vienas netinkamai pašalintas panaudotos alyvos litras gali užteršti beveik 1000000 litrų gėlo vandens. Pusė litro netinkamai šalinamos panaudotos alyvos gali padengti plėvele apie 4 tūkst. m² vandens paviršiaus ploto bei nužudyti vandens organizmus.

Perdirbant panaudotą alyvą tausojama vertinga energija. Pakartotinis panaudotos alyvos rafinavimas reikalauja tik trečdalio energijos, kuri būtų sunaudojama žaliavinę naftą paverčiant alyva.

Norint pagaminti 2.5 ltr naujos aukštos kokybės alyvos, reikia sunaudoti apie 160 ltr žaliavinės naftos, tačiau tik 4 ltr panaudotos alyvos. Iš dviejų galonų (apie 7.6 l) panaudotos alyvos galima pagaminti 36 kWh elektros energijos. To pakanka vidutiniam namų ūkiui vienai dienai; pagaminti 36 patiekalus mikrobangų krosnelėje, išsidžiovinti plaukus 216 kartų; siurbti siurbliu savo namus 15 mėnesių ar žiūrėti TV 180 valandų.

Taip pat galima būtų teigti, jog panaudotos alyvos perdirbimas padeda sumažinti priklausomybę nuo užsienio naftos.

Daugelyje valstybių nafta bei jos produktai yra pagrindinis energijos šaltinis, o ji išgaunama toli gražu ne kiekvienoje jų. Tai yra ir kol kas lieka strategiškai svarbus klausimas kiekvienai valstybei.

grįžti atgal

į viršų